Shinkarenko Jazz 5N

Kalėdas kviečiame pasitikti su džiazu! Gruodžio 21 d. Paliesiaus dvare pasirodys akustinio ir elektrinio boso meistras, grupių lyderis Leonidas Šinkarenka, grįžtantis prie kvinteto formato. Su juo gros saksofonininkas Vytautas Labutis, trimitininkas Valerijus Ramoška, pianistas Andrius Savčenka ir būgnininkas Linas Būda.

Beveik dešimt pastarųjų metų Leonido Šinkarenkos karjeroje trukęs kvarteto „Shinkarenko Jazz 4N“ etapas užbaigtas – praėjusią vasarą buvusį šios grupės narį Janą Maksimovičių pakeitė ilgametis bosininko bendražygis trimitininkas Valerijus Ramoška bei jaunosios kartos pianistas Andrius Savčenka, ir naujasis ansamblis surengė pirmuosius koncertus Ispanijoje ir Olandijoje. Pirmajam pasirodymui Lietuvos festivalyje „Shinkarenko Jazz 5N“ parengė programą iš įvairių laikotarpių L. Šinkarenkos repertuaro.

Bosininkas, kompozitorius, festivalių rengėjas, grupių lyderis Leonidas Šinkarenka yra viena kūrybingiausių šalies džiazo asmenybių. Per daugiau kaip keturis karjeros dešimtmečius jis grojo Petro Vyšniausko, Vladimiro Čekasino ir Vytauto Labučio ansambliuose, kvintete „Džiazo nublokšti“, Vilniaus džiazo kvartete, Vladimiro Tarasovo „Lithuanian Art Orchestra“, Dainiaus Pulausko grupėje bei kituose kolektyvuose. Menininkas išbandė save ir tarpžanriniuose projektuose, tarp jų – Romo Lileikio ir Audriaus Balsio „Evangelijoje pagal Romą“ ir „Kiaulės sakmėje“.

1997-aisiais bosininkas debiutavo kaip kvarteto „Šinkarenko Jazz 4“ lyderis, su šios grupės muzikantais išleido keturis albumus, koncertavo Lietuvoje, Suomijoje, Londono džiazo klubuose. Prisijungus džiazo vokalistei Nedai Malūnavičiūtei, kolektyvas tapdavo „Šinkarenko Jazz 5“.

2003 metais Leonido iniciatyva atgimė jo, Vytauto Labučio ir Arvydo Jofės trio, pasivadinęs „Lithuanian Jazz Trio“. Su šiuo kolektyvu bosininkas koncertavo daugelyje Europos šalių, pelnė Lietuvos instituto apdovanojimą už šalies garsinimą pasaulyje, išleido albumų.

Iki pastarųjų metų L. Šinkarenka didžiuosiuose šalies džiazo festivaliuose rodėsi su 2015-aisiais savo suburtu „Shinkarenko Jazz 4N“, pristatė šį kvartetą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje.

Šalia koncertinės veiklos bosininkas užsiima pedagogine praktika, nuo 2003 metų rengia tarptautinius džiazo festivalius Nidoje, 2012–2015 m. jais džiugino ir Druskininkus. Neringos savivaldybė suteikė džiazo grandui garbės piliečio vardą ir ordiną už nuopelnus garsinant Neringą. Muzikanto maršrutuose – jau daugiau kaip 100 festivalių, diskografijoje – daugiau kaip 60 albumų. 2006 metais jo veikla buvo įvertinta Birštono džiazo festivalio Didžiuoju prizu.

Multiinstrumentininkas, kompozitorius, pedagogas Vytautas Labutis – taip pat vienas iškiliausių šalies džiazo meistrų, Birštono festivalio Didžiojo prizo laureatas (1996).

Su jo vardu susijusios daugelio ryškių Lietuvos džiazo grupių – Petro Vyšniausko kvarteto, kvinteto „Džiazo nublokšti“, Leonido Šinkarenkos „Jazz 4“, Dainiaus Pulausko grupės, Vilniaus džiazo kvarteto, „Lithuanian Jazz Trio“ bei kitų – biografijos.

Talentingam muzikui paklūsta kamerinės ir monumentalios džiazo formos. Jis rašo muziką didelės sudėties ansambliams ir muzikuoja duetuose meistriškai žongliruodamas įvairiausiais muzikos stiliais ir išraiškos priemonėmis.

Daug Europos šalių muzikas apkeliavo su savo kvartetu, gyvavusiu daugiau kaip 20 metų ir grojusiu muziką nuo fanko ir laisvojo džiazo. Šio kvarteto su vokaliste N. Malūnavičiūte išleistas albumas „Sounding City“ buvo pristatytas Barselonoje, Madride, Stokholme, Budapešte, Gdanske ir garsiajame džiazo festivalyje „Jazz Jamboree“ Varšuvoje.

V. Labučio ir Nedos tandemas gyvuoja nuo 1990-ųjų. Prieš penkerius metus prie jų prisijungė jaunas kūrybingas pianistas Richardas Banys ir Lietuvos džiazo padangėje sužibo naujas įdomus trio.

Vytautas dalyvavo Vladimiro Tarasovo „The Lithuanian Art Orchestra“, „Lithuanian Young Composers Orchestra“, tarptautiniuose „JazzBaltica Ensemble“, „Octet Ost“, „East-West Vapirov Project“, „New European Saxophone Quartet“, „Moscow Composers Orchestra“ projektuose. Kad ir su kuo grotų, jis įlieja į muziką savitų spalvų. Su įvairiais kolektyvais saksofonininkas apkeliavo daugybę Europos šalių, grojo Azijoje, JAV, Australijoje, įrašė daugiau kaip pusšimtį kompaktinių diskų.

Džiazo grandas pasirodo ir eksperimentinės, šiuolaikinės akademinės bei etnomuzikos projektuose, menininkų performansuose, rašo muziką kinui ir teatrui, ugdo jaunąją džiazo kartą mokytojaudamas Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Jo parengti vaikai skina laurus nacionaliniuose ir tarptautiniuose džiazo konkursuose.

Valerijus Ramoška – vienas labiausiai vertinamų Lietuvos džiazo trimitininkų, Birštono festivalio Didžiojo prizo laimėtojas (2014). Jis yra nuolatinis Dainiaus Pulausko „fusion“ ir akustinės grupių narys, su šio kūrėjo kolektyvais grojo daugiau kaip 150 festivalių, aplankė per 30 pasaulio valstybių.

V. Ramoška dažnai dalyvauja ir trombonininko, kompozitoriaus Jievaro Jasinskio projektuose – muzikavo jo kolektyvuose „Reinless“, „Lithuanian JJazz Ensemble“, šiuo metu yra „Vilnius JJAZZ Ensemble“ narys. Be to, trimitininkas pasirodo kaip solistas su šalies bigbendais, muzikuoja įvairių sudėčių kameriniuose ansambliuose, dalyvauja televizijos projektuose. Jo instrumentas skamba ir šiuolaikinės akademinės muzikos scenoje. Valerijus daug laiko skiria ir pedagoginei veiklai.

Pianistas Andrius Savčenka muzikuoja nuo ketverių metų. Jis baigė fortepijono ir mušamųjų instrumentų klases Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje, šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Artūro Anusausko klasėje.

Andrius nuo gimnazijos laikų dalyvauja įvairiuose festivaliuose ir konkursuose. 2021-aisiais jis tapo 19-ojo tarptautinio vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivalio-konkurso „Jazz fontanas“ Panevėžyje nugalėtoju.

Spalvinga muzikanto patirtis liudija platų jo interesų lauką. Pianistas groja novatoriškoje jaunimo džiazo grupėje „21st Century Quintet“, su kuria sėkmingai pasirodė „Vilnius Jazz Young Power“ konkurse ir išbandė jėgas svarbiuose šalies džiazo festivaliuose. A. Savčenka susijęs ir su dainuojamosios poezijos žanreu, dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“, teatralizuotame šou „Mados Alchemija“, kitų kūrybos sričių projektuose.

Linas Būda vadinamas legendiniu Lietuvos roko ir metalo scenos atstovu – jis mušė būgnus grupėje „Antis“, grojo su grupe „Rojaus tūzai“, metalistais „Ghostorm“. Muzikas yra puikiai žinomas ir kaip džiazo perkusijos meistras. Nuo 1994 metų L. Būda grojo Dainiaus Pulausko grupėse, pasirodė su jomis daugiau kaip 120 džiazo festivalių įvairiuose pasaulio žemynuose, tarp jų – prestižiniuose Otavos, Londono, Tokijo. Būgnininkas buvo tarp pirmųjų Lietuvos džiazmenų, įžengusių į Malaizijos, Indonezijos, Pietų Afrikos Respublikos, Egipto, Etiopijos scenas.

Ryškų pėdsaką lietuviško džiazo scenoje paliko bendri L. Būdos bei Skirmanto Sasnausko projektai, įamžinti kompaktinėse plokštelėse. Būgnininkas yra grojęs ir su Danieliaus Praspaliauskio, Eugenijaus Kanevičiaus ansambliais. Pastaruoju metu jis bendradarbiauja su  daugeliu Lietuvos džiazo kūrėjų, yra Kauno bigbendo narys, groja tarptautiniuose kolektyvuose, nuolat dalyvauja televizijos projektuose.