Belaukiant šv. Kalėdų, kviečiame į ypatingą koncertą „Meilė ir šokiai“ Paliesiaus dvare! Pasirodys legendinis smuikininkas Gidon Kremer, ansamblis „Kremerata Lettonica“ ir pirmą kartą Lietuvoje koncertuosiantis kviestinis pianistas iš Vokietijos Julius Asal.

Programoje „Meilė ir šokiai“ daugiausia dėmesio bus skiriama trijų didžių kompozitorių muzikai. Gidon Kremer, vieno originaliausių savo kartos menininkų, dėka girdėsime pasaulinio garso tango meistro, kompozitoriaus, aranžuotojo, bandonijos virtuozo iš Argentinos Astor Piazzolla (1921–1992 m.) muziką. G. Kremer pavyksta atskleisti emocinę kompozitoriaus muzikos įtampą. Kartu su „Kremerata Leetonica“ muzikantais taip gimsta aistringos, romantiškos, griežtos ir melancholiškos kompozitoriaus kūrinių interpretacijos.

Joseph Lanner (1801–1843 m.) kūrė itin subtilius Vienos valsus ir lendlerius. Jis yra vienas svarbiausių ir ryškiausių vadinamojo Bydermejerio (laikotarpis po Vienos kongreso, XIX a. pirmoji pusė) šokių muzikos kompozitorių. Jis išrado Vienos valso formą ir sukūrė tradiciją, kurią sėkmingai tęsė Strauss šeima. G. Kremer garsėja rafinuotu ir niuansuotu smuiko skambesiu, o kai jis groja, atrodo, kad tai vyksta beveik be pastangų – šis lengvumas ir sklandumas puikiai tinka J. Lanner muzikai.

Trečiasis programos kompozitorius – Dmitrij Šostakovič (Дмитрий Шостакович, 1906–1975 m.), kurį šį kartą pažinsime ne visai iš jo klasikinio palikimo, o labiau iš jo filmų muzikos. Būdamas studentas kompozitorius grojo fortepijonu nebyliojo kino teatruose, o per kitus dešimtmečius sukūrė beveik keturiasdešimt filmų partitūrų. D. Šostakovič paveikslas nebūtų pilnas, jei neapimtų šio jo karjeros aspekto.

Be šių trijų kompozitorių taip pat girdėsime tokių Vakarų Europos kompozitorių kaip Johannes Brahms ir Clara Schumann bei Rytų Europos kompozitorių Sergej Prokofjev ir Alfred Schnittke muziką. 2022 m. pavasarį Ispanijos įrašų kompanijoje „IBS Classical“ buvo išleistas debiutinis Julius Asal albumas su S. Prokofjev kūriniais, taip pat jo paties aranžuotais baleto „Romeo ir Džuljeta“ kūriniais.

Gidon Kremer – smuikininkas, „Kremerata Baltica“ meno vadovas ir įkūrėjas. Besivadovaudamas nepaprastai bekompromise meno filosofija, jis visame pasaulyje išgarsėjo kaip vienas originaliausių ir įtaigiausių savo kartos menininkų.

Jo repertuaras apima standartines klasikinės muzikos partitūras ir žymiausių XX ir XXI a. kompozitorių kūrinius. G. Kremer propaguoja Rytų Europos kompozitorių kūrybą ir atlieka daug svarbių naujų kompozicijų – kelios iš jų buvo paskirtos būtent jam. Smuikininko vardas glaudžiai siejamas su tokiais kompozitoriais kaip Alfred Schnittke, Arvo Pärt, Giya Kancheli, Sofia Gubaidulina, Valentin Silvestrov, Luigi Nono, Edison Denisov, Aribert Reimann, Pēteris Vasks, Raminta Šerkšnytė, Georgs Pelēcis, Oskars Stroks, John Adams, Victor Kissine, Michael Nyman, Philip Glass, Leonid Desyatnikov ir Astor Piazzolla, kurių kūrinius jis atlieka gerbdamas tradicijas ir kartu atsižvelgdamas į jų šviežumą bei originalumą. Reikėtų paminėti ir muzikanto įsipareigojimą „atrasti“ kompozitorių Mieczyslaw Weinberg, dėl kurio G. Kremer pastaraisiais metais itin daug dirbo. 2019 ir 2021 m. „Deutsche Grammophon“ ir „Accentus Music“ išleido G. Kremer ir kartu su juo įrašytus albumus su M. Weinberg orkestriniais ir kameriniais kūriniais. Apskritai galima teigti, kad joks kitas panašaus tarptautinio lygio solistas nėra padaręs daugiau šiuolaikinių kompozitorių ir naujos smuiko muzikos populiarinimo srityje.

G. Kremer yra įrašęs daugiau kaip 150 albumų, daugelis jų pelnė prestižinius tarptautinius apdovanojimus už išskirtinę interpretacijų įžvalgą. Ilgame jo apdovanojimų ir premijų sąraše: „Ernst von Siemens Musikpreis“, „Bundesverdienstkreuz“, Maskvos Triumfo premija, UNESCO premija ir „Una Vita Nella Musica – Artur Rubinstein“ premija. 2000 m. jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, o 2004 m. – Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu, aukščiausiu Latvijos valstybiniu pripažinimu, skiriamu žmonėms už nuopelnus tėvynei. 2016 m. G. Kremer įteikta „Praemium Imperiale“ premija, muzikos pasaulyje laikoma Nobelio premijos atitikmeniu. Du kartus, 1999 ir 2014 m., buvo įteikta Didžioji Latvijos muzikos premija.

1997 m. G. Kremer įkūrė kamerinį orkestrą „Kremerata Baltica“, kurio tikslas – ugdyti iškilius jaunuosius Baltijos šalių muzikantus. Kolektyvas daug koncertuoja ir yra įrašęs beveik 30 albumų leidykloms „Nonesuch“, „Deutsche Grammophon“, ECM.

„Kremerata Lettonica“ – ansamblis, kurį sudaro kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ muzikantai iš Latvijos. Pirmieji savarankiški koncertai įvyko 2020 m. vasarą, tačiau paskutiniuoju 2020 m. koncertu Latgalos ambasados GORS salėje muzikantai iškilo į viešumą.

Ansamblis jau gastroliavo Kanadoje, grodamas Toronto „Koerner Hall“, „Bato Medium Security Institution“, Otavos „Carleton Dominion-Chalmers“ centre ir Monrealio „Salle Bourgie“, Vokietijoje grojo „Ansbach Bach“ festivalyje, 19-ajame „Rolandseck Festival“ Bad Honnef, „Beethoven-Haus Bonn“, Tarptautinėse Šoštakovičiaus dienose Gohrische, o Austrijoje – legendiniame „Lockenhaus“ festivalyje. Ansamblis taip pat svečiavosi Paliesiaus dvare Lietuvoje ir nuolat koncertuoja gimtojoje Latvijoje.

„Kremerata Lettonica“ turi aiškią meninę kryptį, repertuare derina klasikinės muzikos šedevrus su negirdėtų partitūrų ir visiškai naujų, specialiai ansambliui parašytų ir dedikuotų kūrinių atlikimu. Kalbant apie kompaktines plokšteles, „Kremerata Lettonica“ debiutavo 2022 m. vasarą, kai „Kremerata Baltica“ ir G. Kremer kartu su leidykla „Skani“ išleido kompaktinę plokštelę „PPP – Plakidis, Pētersons, Pelēcis“, į kurią įtrauktas K. Petersons kūrinys „Music For A Large Ensemble“. 2023 m. vasarį albumas gavo „Auksinio mikrofono“ apdovanojimą klasikinės muzikos albumo nominacijoje. 2022 m. Latvijos radijo fondo archyvuose įvyko Giacomo Rossini „Religinio preliudo“ styginių nonetui (aranžavo K. Pētersons) premjera ir įrašas. Šiais metais ansamblis taip pat jau spėjo atlikti kelias premjeras: L. Desiatnikov „Whenever I would die, I will die with a delay“ ir nežinomo kompozitoriaus „Hommage A.Schnittke“.

„Kremerata Lettonica“ meno vadovė Madara Pētersone ir visi ansamblio muzikantai gyvena ir koncertuoja su užsidegimu, energija ir smalsumu tam, kas vyksta aplinkui. Šių savybių latvių ansamblis jau kelerius metus semiasi iš puikaus muzikanto ir smuikininko Gidon Kremer. Būdami greta ir grodami su pasaulio genijumi, „Kremerata Lettonica“ nariai pasikrauna žinių ir pasirengia jomis dalytis su publika!

Vokiečių pianistas Julius Asal buvo pianisto Menahem Pressler giriamas už „nepaprastai gražų garsą ir ypatingą skambesį“. Atlikėjas greitai įsitvirtino kaip vienas perspektyviausių savo kartos atlikėjų. 2023 m. spalį „Deutsche Grammophon“ paskelbė apie išskirtinę sutartį su J. Asal. Be to, neseniai jis dvejiems metams nuo 2024 m. rugsėjo mėn. buvo išrinktas BBC Naujosios kartos menininku.

Jaunasis pianistas, kurį „Classic FM“ įvardijo kaip 2024 m. kylančią žvaigždę, yra nuolatinis tarptautinių festivalių svečias (Oksfordo fortepijono festivalis, Rheingau muzikos festivalis, „Festival Piano aux Jacobins“ Tulūzoje, „Piano Festival Ruhr“ Vokietijoje, „Sommets Musicaux de Gstaad“, „L’Esprit du Piano Bordeaux“ ir t. t.) ir groja tokiose prestižinėse koncertų salėse kaip „Wigmore Hall“ Londone, „Musikverein“ Vienoje, „Suntory Hall“ Tokijuje ir „Laeiszhalle“ Hamburge.

2022 m. pavasarį Ispanijos įrašų kompanija „IBS Classical“ išleido debiutinį J. Asal albumą, kuriame skamba Sergej Prokofjev kūriniai ir paties Asal aranžuotės iš baleto „Romeo ir Džiuljeta“, sulaukusios tarptautinio pripažinimo.

Pirmasis Julius Asal albumas „Scriabin-Scarlatti“, išleistas „Deutsche Grammophon“ leidykloje, pasirodė 2024 m. pavasarį. Tuo metu pianistas dalyvavo ir kituose projektuose bendradarbiaudamas su „Deutsche Grammophon“, pavyzdžiui, JAV vykdytoje kampanijoje, skirtoje Pasaulinei miego dienai, kuriai pianistas įrašė improvizaciją. Pasaulinei fortepijono dienai 2024 m. „Deutsche Grammophon“ išleido Julius Asal sukurtą Gustav Holst kūrinio „Mars“ versiją: atlikėjas modifikavo kompozitoriaus fortepijoninį duetą ir išplėtė jį trečia fortepijono dalimi. Improvizavimas ir beveik prigimtinis ryšys su fortepijonu akivaizdūs ir jo koncertuose, pavyzdžiui, 2024 m. debiutuojant Seulo menų centre ir 2023 m. spalį dalyvaujant „Yellow Lounge“, kur pianistas per trumpą laiką pasiruošė pasirodyti su novatoriška koncepcija, apjungiančia klasikinius kūrinius ir improvizacijomis.

Jo interpretacijas ir programų sudarymą prancūzų laikraštis „Le Monde“ straipsnyje „Slaptos ir subtilios Julius Asal sąjungos“ apibūdino kaip pasižyminčius „užburiančiu unikalumu“.