Gegužės 25 d. Paliesiaus dvare laukia ypatinga sąjunga ir improvizacinis džiazas. Pasirodys ansamblis „Jones Jones“ – trys ilgamečiai improvizacinės muzikos pasaulio meistrai MARK DRESSER, LARRY OCHS ir VLADIMIR TARASOV. Kartu su šiuo ansambliu gimė ir išties jaudinantys, kartais meditatyvūs, o kartais tiesiog sprogstantys muzikos rinkiniai.

Pirmą kartą trio pasirodė 2006 m. koncerte San Francisko įlankos rajone ir tai buvo ypatingas pasirodymas. Šitaip prasidėjo 18 metų trunkantys trijų muzikantų, kurių gebėjimas klausytis ir reaguoti atsiskleidžia per kiekvieną trio koncertą, garso tyrinėjimai be lyderio.

„Jones Jones“ atlieka visiškai improvizuotą muziką ir kiekvienas jų muzikinis pasirodymas yra unikalus reiškinys, galintis įvykti tik šioje konkrečioje trio konfigūracijoje. Grupė pirmą kartą Europoje koncertavo 2008 m. birželį ir liepą Amsterdame, Sankt Peterburge ir festivaliuose Lietuvoje bei Latvijoje. „Jones Jones“ taip pat dalyvavo 2009 m. Naujosios Amerikos muzikos festivalyje Sakramente, Kalifornijoje. Po to grupė grįžo į Europą 2010 m., pasirodė Maskvos bienalėje, kur jų pasirodymas buvo įrašytas gyvai. Įrašą 2016 m. balandžio pabaigoje išleido kompaktinių plokštelių leidykla „Not Two“ pavadinimu „The Moscow Improvisations“. O pirmąją kompaktinę plokštelę pavadinimu „We All Feel the Same Way“ išleido Maskvos leidybinė kompanija „SoLyd“ prieš trio pasirodymą 2010 m. Maskvos bienalėje.

2012–2016 m. vyko pasirodymai ir gastrolės JAV. 2016 m. trio surengė du koncertus Maskvoje. „A Jones in Time Saves Nine“, 2016 m. Kalifornijoje atliktų kūrinių įrašas, 2018 m. buvo išleistas leidykloje „No Business Records“. Pirmasis trio studijinis įrašas pasirodė legendinėje JAV leidykloje „ESP-Disk“ 2022 m. birželį. 2017 m. spalį trio surengė turą po Europą, dar kartą 2022 m. balandį. Abu šiuos turus iš dalies rėmė „USArtists International“.

Štai kaip apie „Jones Jones“ jų kompaktinės plokštelės „The Moscow Improvisations“ recenzijoje, paskelbtoje SandyBrownJazz.co.uk, atsiliepė Steve Day: „Supergrupė – senas roko muzikos terminas. Žinau, kad nė vienas „Jones Jones“ narys savęs tokiais terminais nevadina. Ir vis dėlto, kiekvienas jų yra dalyvavęs kuriant reikšmingą ir novatorišką muziką svarbiuose ansambliuose už „Jones Jones“ ribų. Paminėkite žmonėms klasikinį Anthony Braxton kvartetą (Braxton, Crispell, Dresser, Hemingway), „Rova“ saksofonų kvartetą (Ochs, Ackley, Raskin, Voigt) ar Ganelin trio (Ganelin, Tarasov, Chekasin) – nėra jokios garantijos, kad jie padarys sąsają, nors šių kolektyvų muzika turėjo didžiulę įtaką. Gaila, nes negaliu nepabrėžti, kokie esminiai yra šie trys ankstyvieji devintojo dešimtmečio kolektyvai šiandieninio avangardinio džiazo raidai po naujosios bangos. Bet Dresser, Ochs ir Tarasov, kitaip dar žinomi kaip „Jones Jones“, nėra praeities šlovės atgyvena. Mūsų tūkstantmetyje jie gyvena kaip šiuolaikiniai pasaulio klajokliai. Nors kiekvienas jų turi namus, jie pasirenka keliauti.“

O įrašų parduotuvė „Dusty Groove“, 2019 m. juos apibūdino taip: „Jones Jones“ tiesiog neprisivysi – ši puiki sąjunga visad pulsuoja energija, viršydama bet kokius lūkesčius, formuojamus žvelgiant į atlikėjus atskirai, kadangi jie visada priima nuostabius sprendimus, randa būdus visada vieningai judėti į priekį su nepaprastų garsų asortimentu. Kontrabosininkas Mark Dresser galimai yra mūsų mėgstamiausia trikampio dalis, nes jo skambesys visiškai įtikinamas – dažnai atkartojantis Larry Ochs darbą tenoriniu ir sopraniniu saksofonais, bet taip pat labai išsiskiriantis. O Vladimir Tarasov tuo metu, grodamas būgnais ir mušamaisiais, juda tarp punktyrinių ir tekstūriškesnių pasažų.“

Mark Dresser – tarptautinį pripažinimą pelnęs kontrabosininkas, improvizatorius, kompozitorius ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo atstovas. Atlikėjas daugiausia dėmesio skiria kontraboso garsinių ir muzikinių galimybių išplėtimui naudojant netradicinius stiprintuvus. Skyrius apie jo išplėstas technikas grojant kontrabosu, pavadinimu „Asmeninė pedagogika“ (angl. „A Personal Pedagogy“), įtrauktas į knygą „ARCANA“. Jo vardas puikuojasi daugiau nei šimte kompaktinių plokštelių, iš kurių beveik trisdešimtyje – kaip solisto, grupės lyderio ar vieno iš lyderių. Mark Dresser aštuoniolika metų gyveno ir dirbo Niujorke, kur įrašinėjo ir koncertavo su ryškiausiomis šiuolaikinės muzikos ir džiazo asmenybėmis, įskaitant devynerius metus su Anthony Braxton. 2001 m. kontrabosininkas buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui. Jis yra Kalifornijos universiteto San Diege muzikos profesorius. Jis taip pat dėstė Prinstono universitete, Naujosios mokyklos universitete ir Hampšyro koledže. Mark Dresser yra Tarptautinės bosistų draugijos direktorių valdybos ir Tarptautinės improvizacinės muzikos draugijos patariamosios tarybos narys.

Larry Ochs, saksofonų kvarteto „Rova“ narys nuo 1978 m., yra išleidęs daugiau nei dvidešimt kompaktinių plokštelių, surengęs 40 gastrolių Europoje ir Japonijoje, įskaitant 1983 ir 1989 m. gastroles SSRS. Jis įrašė dešimtis kompaktinių plokštelių su kitomis savo gastrolių grupėmis, tarp kurių yra grupės „Larry Ochs Sax & Drumming Core“, „Ochs-Robinson Duo“ ir „Kihnoua“, kurioje groja korėjiečių dainininkė Dohee Lee, Scott Amendola ir Wilbert de Joode. O paskutiniu metu jis grojo su grupe SPECTRAL (Dave Rempis, Darren Johnston, Larry Ochs), išleidusia 3 puikias kompaktines plokšteles, „The Fictive Five“ (su Nate Wooley, Fen Filiano, Pascal Niggenkemper ir Harris Eisenstadt) ir Cleaver-Cline-Ochs (Gerald Cleaver, Nels Cline, Larry Ochs). Larry Ochs koncertavo su „Kronos Quartet“, Johnu Zorn, Steve Lacy, Anthony Braxton, Miya Masaoka, Nelsu Cline, John Lindberg, Scott Amendola, Marilyn Crispell, Andrew Cyrille, Joan Jeanrenaud, Butch Morris, George Lewis, Henry Kaiser, Wadada Leo Smith, Peggy Lee, Aram Shelton ir daugeliu kitų.

Vladimir Tarasov buvo apibūdintas kaip „reto subtilumo ir gudrumo būgnininkas, kuris jaučia malonumą liesdamas įvairius instrumentus, nuo lėkštučių ant pirštų iki būgnų lėkščių” (Nat Hentof, „The Wall Street Journal“). 1971–1986 m. Tarasov buvo gerai žinomo šiuolaikinio džiazo trio GTC / „Ganelin Trio“ narys. Su šiuo trio ir daugeliu kitų atlikėjų bei orkestrų jis įrašė daugiau kaip 100 plokštelių ir kompaktinių diskų, įskaitant daugybę solinių pasirodymų. Rašė muziką orkestrams, filmams ir teatrui: „Staatstheater“ Štutgarte 1995 m., Bruklino akademijos „Majestic Theater“ Niujorke 1995 m., Josef Nadj Orleano nacionaliniame choreografijos centre Orleane 1998 m. ir 2004 m., Vidy-Lausanne teatre Mejerholdo centre Maskvoje 2003 m. ir t.t. Perkusistas koncertavo su tokiais muzikantais kaip Andrew Cyrille, „Rova Saxophone Quartet“, Anthony Braxton, Lauren Newton, Butch Morris, Thomas Stanko, Gyorgy Szabados, Masahiko Satoh ir kt.