Nuo gegužės 12 d. Ignalinos krašto muziejuje bus eksponuojama menininko Joginto Čepulio paroda FOLK ORAS.
Jogintas Čepulis (1991m.) – tarpdisciplininis tapytojas, metamodernistas. Studijuoja šiuolaikinės
skulptūros magistrą Vilniaus dailės akademijoje. Kūrinys – kažkas apie vaizduotės muzikalumą
tapybiniame procese; ekspozicija – kažkas apie socialinę erdvę joje veikiant ir ją stebint.
Menininko Joginto Čepulio žodžiais:
„Saulė yra santykis su Dievu kaip nepasiekiamu, bet visad sergstinčiu, šildančiu, maitinančiu.
O vėjas yra santykis su Dievu kaip prisiliečiančiu, tiesiogiai paveikiančiu.
Na bet iš karto norisi šokti nuo Dievo prie meno kūrinio. Kūrinys kaip saulė yra idealus, nuostabus,
kaip nepasiekiamas tikslas, tobulas, ir skleidžia šviesą, nušviečia. Kūrinys kaip vėjas yra kitoks, jis
nematomas, bet jaučiamas. Jis prisiliečia, tačiau nėra pagaunamas. Vėjas yra vėjas dėl savo
judėjimo, kitaip nebūtų vėjas, kaip ir saulė yra saulė dėl savo šviesos skleidimo. Saulė pastovi, o
vėjas vis juda. Mano būdas, mano kūryba labiau vadovaujasi vėjo dėsniais. Aš siekiu artumo, noriu
žiūrovą paliesti, todėl turiu sukelti vėją paveiksle. Tikrą, esantį čia ir dabar vėją. Nes saulė niekada
negali prieiti per arti, nes pradėtų deginti. O vėjas tik tada jaučiamas, kai yra konkrečioje vietoje.
Saulės artimumas yra tolimas, o vėjo artimumas iš tikro artimas. Tik vėjas yra nematomas. Bet kam
iš vėjo reikia norėti matomumo, jo kitokia prigimtis. Jis yra visiškai laisvas, niekaip nenusakoma jo
forma. Bet nuo to vėjas nepasidaro melagingas ar netikras. Reikia suvokti vėjo veikimo principą. Jis
kitoks nei saulės. Saulės šviesa pastovi, o vėjo pūtimas gali kardinaliai skirtis. Tačiau nesvarbu ar
vėjas tik rusena ar kelia vėtrą, jis yra vėjas jei bent kiek juda. Vėjas permainingas, nereikia iš jo
norėti pastovumo. Saulė taip pat juda (diena naktis), bet saulės judėjimas žymiai lėtesnis nei kad
vėjo“.
Dievas, kuris ten spindi – saulė;
Dievas, kuris apvalo čia – vėjas.“ Šimto kelių Brahmana (Rytų šventraščiai)
Dalintis nuoroda el. paštu