Rugsėjo 21 d. Paliesiaus dvare kviečiame susitikti su lietuviškojo džiazo formuotojais Petru Vyšniausku ir Arkadijumi Gotesmanu – duetu „Petrarka“! Duetas debiutavo dar 1990-aisiais ir nuo tada tapo svarbiu scenos reiškiniu, lankėsi ne viename prestižiniame džiazo festivalyje Europoje. Raginame nepraleisti muzikantų koncerto-improvizacijos ir praleisti popietę su džiazu!

P. Vyšniausko ir A. Gotesmano kūrybinės trajektorijos susikirto Lietuvai stovint ant nepriklausomybės slenksčio. 1990-aisiais šie muzikantai debiutavo kaip duetas „PetrArka“ ir netrukus išleido pirmąjį džiazo albumą nepriklausomoje Lietuvoje – „Lithuania“. Pirmieji tandemo koncertai buvo susiję su Sausio 13-osios įvykiais.

Nepaisant sporadiškų ir tarsi labiau proginių pasirodymų, duetas tapo svarbiu scenos reiškiniu, apkeliavusiu ne vieną prestižinį Europos džiazo festivalį. Muzikantus sieja ne tik muzikinių eksperimentų pomėgis, bet ir dialogo su kitų krypčių menais, ypač literatūra, trauka. „Mes visada esame šalia teksto – pjesės, eilėraščių, sonetų“, – yra sakęs A. Gotesmanas.

Neatsitiktinai ir dueto pavadinimas „literatūriškas“ – įkvėptas XIV a. legendinio rašytojo Francesco Petrarca’os, išgarsėjusio savo meilės sonetais. Anot „PetrArka“ virtuozų, sonetų forma artima jų grojimo stiliui.

Šie metai duetui ypatingi. Petras ir Arkadijus pasiryžo nupūsti laiko dulkėmis užklotus archyvus ir papildyti džiazo diskografiją judviejų koncerto „Improdimensijos“ platformoje muzika. Lyriškomis ir subtiliomis improvizacijomis alsuojantis pasirodymas, kuriuo mėgavosi publika, albumo pavidalu nuo šiol skambės ir mūsų namuose. Ne tik namuose, bet ir širdyse, nes šio dueto kūryba, kaip ir F. Petrarca’os sonetai, – tai aukščiausios prabos laikui nepavaldi poezija. Tuo įsitikinkite ir jūs.

Petras Vyšniauskas yra vienas Lietuvos profesionaliosios saksofono mokyklos pradininkų bei labiausiai tituluotų šalies džiazo kūrėjų.

Tarp menininko trofėjų – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, LDK Gedimino V laipsnio ordinas, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) aukso medalis, Baltijos asamblėjos meno premija ir dešimtys kitų apdovanojimų.

Tai reto universalumo menininkas. Jo vaizduotė – kaip nesenkanti versmė: saksofonininkas išlieka įdomus ir išradingas nardydamas po įvairiausius džiazo stilius ir muzikos žanrus. Jis groja ne tik džiazą, bet ir akademinę muziką – nuo barokinių kompozicijų iki jam dedikuotų šiuolaikinių autorių kūrinių, pats yra sukūręs muziką dešimtims spektaklių ir vaidybinių filmų. Jo diskografijoje – daugiau kaip 60 albumų.

Kūrėjas bendradarbiavo su daugeliu žinomų džiazo, klasikinės ir liaudies muzikos atlikėjų, tarp jų – Prahos filharmonijos bei Niujorko St. Luko simfoniniais orkestrais, Paryžiaus radijo ir Niujorko „Metropolitan Opera“ chorais, liaudies dainininke Veronika Povilioniene ir birbynininku Antanu Smolskumi, džiazo gitaristu Fredu Frithu, pianistais Bobu Stensonu, Karlu Bergeriu, saksofonininkais Steve’u Lacy, Charlie Mariano, kontrabosininkais Kentu Carteriu ir Vladimiru Volkovu, trimitininkais Tomaszu Stanko ir Herbu Robertsonu, būgnininkais Hanu Benninku ir Klausu Kugeliu. Itin glaudi ilgametė kūrybinė draugystė jį sieja su Vilniaus džiazo mokyklos legenda klavišininku ir kompozitoriumi Viačeslavu Ganelinu.

Anot Vyšniausko, džiazas – tai pirmiausia bendravimas: čia glūdi įdomiausi atradimai, todėl kūrėjas niekada nefiksuoja savo muzikos partitūrose. „Mano kūryba – galvoje“, – yra sakęs muzikantas.

Su įvairiais kolektyvais Vyšniauskas grojo tarptautiniuose džiazo festivaliuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Jis dalyvavo penkių pasaulinių „Expo“ parodų Hanoveryje (Vokietija), Aičyje (Japonija), Saragosoje (Ispanija), Šanchajuje (Kinija) ir Josu (Pietų Korėja) muzikinėse programose.

Vyšniausko mokiniai – Janas Maksimovičius, Liutauras Janušaitis, Kęstutis Vaiginis, Remigijus Rančys, Dovydas Stalmokas, Simonas Šipavičius ir kiti šiandien sudaro jaunosios džiazo kartos elitą.

Vienas kūrybingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų Arkadijus Gotesmanas reiškiasi ne tik kaip perkusininkas ir kompozitorius, bet taip pat kaip poetas, režisierius, pedagogas, prodiuseris, orkestro „Vilniaus klezmeriai“ siela ir dviejų muzikos festivalių meno vadovas.

Jis kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją spektakliuose, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, rengia projektus su šokėjais, literatais, aktoriais ir vaizduojamojo meno kūrėjais, autorinius spektaklius.

Arkadijui pavyksta rasti naujų džiazo scenų periferijoje ir įtraukti į savo projektus pasaulines džiazo figūras. Jis improvizavo su daugybe įvairių krypčių muzikos korifėjų, tarp jų – Rolandu Dahindenu, Vladimiru Volkovu, Viačeslavu Gaivoronskiu, Arkadijumi Šilkloperiu, Julianu Josephu, Johnu Zornu, Jacku Sironu, Franku Londonu, Anthony Colemanu, Charlesu Gayle’u, Timu Daisy, Joey Baronu, Barry Guy, Dominicu Duvaliu, Dave’u Douglasu, Albertu Begeru, Martinu Küchenu, Marku Tokaru, Warrenu Smithu, Andrew Lambu.

Tarp dažnų jo partnerių Lietuvoje yra Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas, Dmitrijus Golovanovas, Janas Maksimovičius, Motejus Bazaras.

Arkadijus yra vienas nebylių filmų garsinimo gyvai entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais.

Perkusininkas groja ne tik džiazą, bet ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo, Zitos Bružaitės, Šarūno Nako ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulines premjeras. Jis taip pat yra Klezmerių muzikos festivalio rengėjas, Šeduvos perkusijos festivalio meno vadovas ir teatro „Theatrum solius quadri“ įkūrėjas.

2018 metais A. Gotesmanui įteiktas Tarptautinio džiazo festivalio „Birštonas“ Didysis prizas, 2015-aisiais – „Vilnius Jazz“ festivalio prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui.