Vidiškių dvarą puošia ne tik klasicistinio stiliaus rūmai, bet ir link Varnio ežero vedantis terasinis sodas.
Vidiškių dvaras minimas XVIII a. antroje pusėje (1782, 1784). Jis tuomet priklausė ponui N. Ragožai. 1782 m. ponas, gavęs Vilniaus vyskupijos leidimą, savo dvare pastato koplyčią. 1807 m. dvarą valdė grafas Liudvikas Pliateris, kuris tais pačiais metais pastato naują koplyčią ir dvarą imta vadinti Pšijazn. Dvare buvo 19 ūkinių ir gyvenamų pastatų: vienaaukščiai mediniai klasicistinio stiliaus bruožų turintys dvaro rūmai, 6 dvaro darbininkų gyvenamieji namai, malūnas, pirtis, daržinė, 5 tvartai, kluonas, kalvė, svirnas, ledainė.
Klasicizmo stiliaus Vidiškių dvaro rūmų ansamblis - atgimęs XIX a. Rytų Aukštaitijos perlas. Atkurtas erdvus holas, pora ištaigingų pokylių salių, autentiškai įrengti 20 svečių kambarių, jauki biblioteka. Rūmų kambariai apstatyti baroko, rokoko ir ampyro stiliaus baldais. Pietinėje rūmų pusėje yra vienas gražiausių terasinių parkų Lietuvoje, unikalus tuo, kad apsuptas tvenkinių, turi išlikusią šimtamečių tuopų alėją, nusidriekusią ties Varnio ežeru. Restauruotų pagrindinių dvaro rūmų ansamblį sudaro šie XIX a. pastatai: pirtis, daržinė, oficina, ledainė ir bravoras. Vidiškių dvaras yra Lietuvos valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Vidiškių dvaro parkas-vietinės reikšmės gamtos paminklas (1986 m.).
Šiuo metu dvaras priklauso privačiam asmeniui. Dėl dvaro rūmų lankymo ar renginių organizavimo jame galima teirautis nurodytu telefonu.
Vidiškių dvaro restauravimo pradžia ir panaudojimo perspektyva, jame anksčiau lankantis, kėlė rimtų abejonių, tačiau viešinama saviniko pozicija ir indėlis, manytina, byloja apie pagarbą kultūros paveldui, dėmesį jo vertybėms.