Sokiškių piliakalnis su gyvenviete, Juodžeminis Kalnas – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 1979; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR196; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1513K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24757) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Sokiškių, Dūkšto seniūnija. Piliakalnis yra Samanio ežero vakarų krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, su iškiliu viduriu (55-65 m skersmens), pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 68x56 m dydžio, iškiliu viduriu, 4 m žemesne pietrytine dalimi. Šlaitai statūs, nuo 4 m aukščio vakaruose iki 22 m. Piliakalnis buvo ilgai ariamas, sunaikinta kultūrinio sluoksnio viršutinė dalis. Dabar dirvonuoja.
Į pietus – pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, kaulinė yla, molinis verpstukas.
1958 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
1980–1983 m. Elena Grigalavičienė ištyrė didžiąją piliakalnio aikštelės dalį – iš viso 1115 m², aptiko iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais radiniais: akmeniniais įtveriamaisiais ir kirviais su skyle kotui, šlaku, gyvulių kaulais, brūkšniuota, gludinta, grublėta keramika, kaulo dirbiniais. Aikštelės šiaurės vakarų – šiaurės rytų krašte aptiktas 2–3 m pločio viršuje, iki 1,5 m pločio apačioje negilus griovys, už kurio buvo supiltas 2 m pločio ties pagrindu, iki 0,7 m aukščio pylimėlis ir už jo iškastas antras 5 m pločio, iki 2 m gylio griovys. Jo vidinėje pusėje stovėjo medinė užtvara. Šie įtvirtinimai greičiausiai juosė visą aikštelę. Šiaurės vakarų aikštelės krašte buvo įrengti 1,7 m pločio vartai, kuriuos nuo aptvaro šlaito link šonuose tvirtino stulpų 5,5 m ilgio eilės. Pirmieji mediniai stulpinės konstrukcijos pastatai stovėjo arčiau aikštelės centro. Jie sudegė, o nauji buvo atstatyti arčiau aikštelės pakraščių, kur užlygintas čia buvęs griovys. Pastariesiems vėl sudegus buvo pertvarkyti piliakalnio gynybiniai įrenginiai: užverstas išorinis griovys, pastatinti šlaitai, į išorę praplėsta aikštelė. Iš aiškesnių pastatų liekanų aptikta 5x3,5 m dydžio keturkampė žeminė, įgilinta iki 1 m. Paskutiniame laikotarpyje jau naudoti metaliniai įrankiai: peiliai, ylos, žalvariniai papuošalai: apyrankės, grandinėlės, rasta ir ietigalių fragmentų.
Iš viso rasta apie 700 dirbinių: 500 – kaulo, 107 – akmens, 9 – rago, 53 – molio, 13 – geležies, 6 – žalvario, daugiau kaip 10 000 lipdytinės keramikos fragmentų, apie 11 000 gyvūnų kaulų.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. IV ketvirčiu – V a.. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 40 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 3 502 000 m².
Informacija atnaujinta 2025-12-12
Atsiliepimai