1927 m. įsikūrė Šv. Kazimiero draugijos Meironių skyrius. Jam vadovavo Genutė Blažytė (kiti šaltiniai teigia, kad Kazys Blažys ir Alejūnaitė). Kukli, bet reikšminga buvo jų veikla: organizuoti vakarėliai su vaidinimais, gegužinės, paskaitėlės su muzika ir šokiais, susibūrimai, padėję palaikyti lietuviškumą. 1929 m. Šv. Kazimiero draugijos Meironių skyriaus 2 metų veiklos sukakčiai pažymėti šv. Lauryno atlaidų išvakarėse kaimo pradžioje pastatė akmeninį kryžių – paminklą. Ant jo buvo parašyta: „Šventas Kazimierai, Lietuvos patrone, vesk mūsų Tėvynę į šviesią ateitį.“ Naktį kryžių nugriovė ir Lūšiuose paskandino Lenkijos pasieniečiai: liko tik pamatai ir krucifiksas. Žvejai surado „skenduolį“, bet iškelti galėjo tik užšalus ežerui pro eketę. Daugiau nei 10 metų jis buvo slepiamas, atstatytas tik 1940 m. gegužės 26 d. Dabar paminklo aplinką tvarko kaimo moterys, Ignalinos apylinkės seniūnija.
Ne atsitiktinė ir paminklinio kryžiaus vieta. Dar XX a. pradžioje kryžiai stovėdavo kiekvieno kaimo pradžioje ir pabaigoje, jie turėdavo saugoti kaimą nuo nelaimių.
Atsiliepimai